- nainioti
- náinioti, -ioja, -iojo 1. tr., intr. ieškoti, žiūrinėti: Šakes kur nugrūdo, o dabar náinioja Švnč. Náinioja po bliūdą, gardėsių ieško Ds. Kiek laiko náiniojau visus rūbus, kol užejau šitą skarelę Trgn. Ko te náinioji per puodais?! Ad. | Teip ir náinioja, kad kas an žmogaus išknist Trgn. 2. tr. pamažu rankioti: Kur tu čia išrinksi po vieną náiniodamas Žl. Kiaulės rugienoj taip ramiai náinioja varpas Žl. Prastus mieželius benáinioja Ds. 3. intr. vaikščioti, lyg ko ieškant, slampinėti: Te, rodos, koks žmogus náinioja prie klojimo Ktk. Ko tu čia kaip višta nainioji? Trgn. Pamestum (nustotum) tu náiniot pakampėm Dglš. Dėl ko anas mano pasieniais náinioja? Ko jis landžioja, kur nereikia? Prng. 4. tr. knaisioti, gnėzoti, skirlioti: Kad valgai, tai valgyk, ką gi čia náinioji! Sdk. Kam tu šitas bulbeles náinioji, kad anos visos geros! Dbk. Paduosi mėsos, tai náinioja náinioja – baisus lepūška Plv. 5. tr. laupyti pirštais: Nenainiok duonos su rankoms – juk gali atsiriekti, jei nori Kln. ║ žnaibyti, pešioti: Kam tu vaiką náinioji, t. y. žnaibai J. Paleisk naujus žąsiukus į senių pulką, tai ir náinioja Brt. 6. tr. Jrb. Slv kamuoti, niurkyti, gniaužyti: Bepig tau náinioti už save menkesnį Skdv. Vaikai, nenáiniokiat kačiuko! Erž. Kiaulė paršiukus baigia náinioti (išgulinėti, išmaigyti) Užp. | Biskį užmigau, pradė[jo] musės náiniot (neduoti ramybės, varginti) Plv. 7. tr. naikinti: Náinioju širšes. Tol náiniosiu, kol nė vienos neliks Vdžg. Nors plėšikus ir náinioja, ale vis jų atsiranda Vrb. \ nainioti; apnainioti; išnainioti; nunainioti; pernainioti; pranainioti; prinainioti; sunainioti; užnainioti
Dictionary of the Lithuanian Language.